Netaisyklinga laikysena
Apie vaikų netaisyklingą laikyseną ir šios būklės gydymą, JUMS papasakos didelę patirtį turintis gyd. ortopedas-traumatologas
Andrius Vaitiekus
NETAISYKLINGA LAIKYSENA – BŪKLĖ PALIEKANTI RYŠKIAS PASEKMES.
Netaisyklinga laikysena – dažnai pasitaikanti diagnozė, varginanti didžiąją dalį (apie 70-80 procentų) vaikų. Vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterių, telefonų. Tikriausiai pastebėjote, kaip jie mėgsta patogiai įsitaisyti kėdėje - galva, kaklas palinkęs į priekį, pėdomis nesiremiama pilnai į grindis, sėdima palinkus į šoną. Mažas fizinis aktyvumas, nugaros raumenų, ypač liemens silpnumas daro didelę įtaką netaisyklingai laikysenai.
Kokios galimos pasekmės?
Turint netaisyklingą laikyseną, prastėja kraujo apytaka, vaikai skundžiasi net širdies skausmais, sunkumu kvėpuoti. Vaikai skundžiasi nuovargiu, galvos skausmu, kartais pastebiu apatiškumą jų akyse. Psichologinė vaikų būsena - taip pat rimta netaisyklingos laikysenos pasekmė. Vaikai, ypač paaugliai sako sau „aš negražus, negraži“, stengiasi stebėti savo laikyseną, kad ji būtų taisyklinga, tačiau ne visais atvejais patiems pavyksta. Prieinama net iki depresijos, nuotaikos svyravimų ir apskritai nenorėjimo nieko daryti – o tai jau rimta problema ir signalas tėvams.
KAIP ATPAŽINTI ir GYDYTI ŠIĄ BŪKLĘ?
Nuleista galva, nuleisti asimetriškai pečiai, arba pečiai palinkę į priekį, įdubusi krūtinė, atsikišęs dubuo – visa tai netaisyklingos laikysenos pažymiai.
Dažniausiai po klinikinio įvertinimo rekomenduoju gydomąją mankštą, taisyklingą sėdėjimą: sėdėti nepalinkus į priekį, nugara tiesi, alkūnės, pečiai neįtempti, nuleisti, pėdomis pilnai remiamasi į grindis, iki knygos, kompiuterio ekrano bent 30 centimetrų atstumas. Kuo dažniau reikėtų keisti sėdėjimo poziciją, daryti pertraukas ir mankštas jų metu. Svarbus pakankamas fizinis aktyvumas, ypač naudingas plaukimas, nes tuo pat metu ir stiprinamas ir atpalaiduojamas organizmas, tolygiai dirba beveik visi raumenys, bet labiausiai pečių ir krūtinės ir nugaros raumenys. Vaikai pradeda daugiau judėti, sportuoti – gerėja jų nuotaika, sumažėja dirglumas, didėja darbingumas, sumažėja kūno svoris, tuomet ir pradeda labiau patikti sau, atsiranda pasitikėjimas savimi, kas paaugliui, kaip ir kiekvienam vaikui yra labai svarbu.
info@sportotraumos.lt